Baimė pakelti akis: aštuoni okupacijos mėnesiai Chersone

„Kadaise dalyvavau psichiatrijos studentų mokymuose ligoninėje. Susipažinome su pacientais, sergančiais įvairiomis depresijos formomis. Vienai ten gydomai moteriai pasireiškė apatija. Gydytoja klausinėjo, kaip ji jaučiasi, ar jai ko nors reikia. Moteris gulėjo ant sofos ir niekaip nereagavo. Atsakinėjo abejingai ir vangiai. Tuomet gydytoja mums pasakė, kad apatija yra tarsi išdegęs laukas, kuriame niekas neauga. Žmogus neturi emocijų, praranda gyvenimo skonį.

Sutikus tą moterį ligoninėje man buvo baisu prisiliesti prie tokios gilios negyvybės būsenos. Dabar man atrodo, kad patekau į apatijoje skendintį miestą“, – rašo ukrainietė aktorė ir muzikantė Malika Achilova atvažiavusi į Chersoną, kuris buvo rusų okupuotas beveik aštuonis mėnesius. Šiame tekste ji dalinasi savo mintimis pirmą kartą sugrįžusi į Ukrainą nuo invazijos pradžios. Tekstą papildo kartu keliavusio NARA fotožurnalisto Denio Vėjo fotografijos iš Ukrainos pietų – Chersono, Mykolajivo ir Snihurivkos.

Skaityti tekstą. (Opens in a new window)